LVK instrukcija dėl pasirengimo Santuokos sakramentui programos įgyvendinimo

http://www.lcn.lt/b_dokumentai/Lietuvos_vyskupu_rastai/LVK-instr_del_pasirengimo-santuokos-sakramentui2006.html
Dėl pasirengimo Santuokos sakramentui programos įgyvendinimo
2006 m. kovo 29 d.

1. Jau beveik dešimtmetį Lietuvos vyskupijose galiojanti pasirengimo Santuokos sakramentui programa (žr. LVK Nutarimas dėl pasirengimo Santuokos sakramentui programos, „Bažnyčios žinios“ 1996 m. Nr. 22) daugeliui padėjo sąmoningiau priimti šį sakramentą. Per šiuos metus įvyko nemažai pokyčių, į kuriuos reikia atsižvelgti rengiant sužadėtinius santuokai. Šia instrukcija siekiama padėti sklandžiau įgyvendinti pasirengimo Santuokos sakramentui programą bei atsiliepti į naujai iškilusius klausimus.

Atsakomybė už tinkamą sužadėtinių parengimą Santuokos sakramentui
2. Sužadėtiniai, norintys sudaryti bažnytinę santuoką, ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki numatytos vestuvių datos užsiregistruoja parapijoje, kurioje nori susituokti, ir tada siunčiami į pasirengimo Santuokos sakramentui kursus. Klebonas, kurio parapijoje teikiama santuoka, turi užtikrinti tinkamą sužadėtinių parengimą, taip pat įsitikinti jų laisvu stoviu, t. y. tuo, kad jie neturi jokių kliūčių sudaryti bažnytinę santuoką, bei pasirūpinti sužadėtinių katecheze.

Pasirengimas Santuokos sakramentui vyksta parapijoje, kurioje santuoka bus laiminama. Jei sužadėtiniams tai neįmanoma, jie gali pasirengti parapijoje, kurioje turi buveinę arba laikinąją buveinę. Tada ikisantuokinės apklausos anketą ir kitus dokumentus kartu su parapijos klebono leidimu tuoktis už parapijos ribų sužadėtiniai pristato į parapiją, kurioje sudaroma santuoka. Kai tuokiamasi užsienyje, šie dokumentai siunčiami per vyskupijos kuriją.

Tose bažnyčiose, kuriose laiminama daug santuokų, sužadėtiniai Santuokos sakramentui turi būti parengiami geriau, didesnį dėmesį skiriant sužadėtinių katechezei ir pasirengimo kursams. Tokių bažnyčių klebonai pateikia vyskupui sužadėtinių rengimo programą ir, ordinarui ją patvirtinus, gauna teisę santuokai rengti kitų parapijų sužadėtinius.

Jeigu klebonas neturi galimybės gerai parengti sužadėtinius, gyvenančius ne jo parapijoje, jis turi atsisakyti laiminti jų santuoką. Leidimas priimti Santuokos sakramentą tinkamai neparengtiems sužadėtiniams yra tiesioginis klebono pareigų apleidimas.

Pasirengimo santuokai metu svarbu įvykdyti ne tik teisinius reikalavimus, bet ir rūpestingai organizuoti patį pasirengimo programos vykdymą, sužadėtiniams padėti suvokti Santuokos sakramento prasmę bei reikšmę ir iš jo kylančius įsipareigojimus, panaudoti šią progą evangelizacijai. Sužadėtinius kunigas turėti paraginti atnaujinti religinę praktiką, jei ji buvo nutrūkusi.

Laisvo stovio santuokos, šventimų ar įžadų atžvilgiu ir krikšto fakto nustatymas
3. Laisvas stovis ankstesnės bažnytinės santuokos, šventimų ar vienuolinių įžadų atžvilgiu nustatomas pagal sužadėtinių pateiktą ne anksčiau kaip prieš 6 mėn. išduotą krikšto liudijimą iš krikšto parapijos. Šiame krikšto liudijime būtinai turi būti pažymėta, kokie įrašai ir pastabos yra Krikšto knygoje, arba tai, kad jų nėra. Krikšto vietos klebonas privalo išduoti tokį krikšto liudijimą sužadėtinių ar jų šeimos narių prašymu.

Jei laisvas stovis ankstesnės bažnytinės santuokos, šventimų ar vienuolinių įžadų atžvilgiu nenustatytas pagal Krikšto knygos išrašą, parapijos, kurioje laiminama santuoka, klebonas gali jį nustatyti pagal sužadėtinių gyvenamosios ar krikšto vietos klebono arba kito kunigo liudijimą; taip pat pagal sužadėtinių tėvų ar artimųjų priesaika patvirtintą liudijimą.

Jeigu Krikšto knygoje įrašo nėra, krikšto faktas nustatomas pagal anksčiau išduotą krikšto liudijimą arba liudininkų priesaiką (plg. kan. 876). Tokiu atveju krikšto faktą patvirtinantį dokumentą kartu su pranešimu apie sudarytą santuoką reikia siųsti klebonui, kurio parapijoje įvyko krikštas. Klebonas, gavęs pranešimą apie jo parapijoje įvykusį krikštą, kuris nebuvo įregistruotas Krikšto knygoje, krikšto duomenis įrašo atitinkamų metų Krikšto knygos papildomame lape, o gautą dokumentą saugo parapijos archyve.

Leidimas tuoktis už parapijos ribų
4. Santuokos sakramentą, kaip ir kitus sakramentus, tikintieji priima savo parapijoje. Jei santuoka laiminama vieno iš sužadėtinių parapijoje, leidimo tuoktis už parapijos ribų nereikia.

Santuoka gali būti laiminama ir kitoje parapijoje ar bažnyčioje, tačiau tos parapijos klebonas ar bažnyčios rektorius privalo turėti parapijų, kurioms priklauso sužadėtiniai, klebonų raštišką leidimą. Kai yra pakankamas pagrindas, sužadėtinių prašymu parapijos klebonas išduoda leidimą jiems tuoktis už parapijos ribų. Pakankamu pagrindu rengtis santuokai ir tuoktis už parapijos ribų laikomas rimtas ir motyvuotas sužadėtinių apsisprendimas tuoktis pasirinktoje bažnyčioje. Pirmumas visada turi būti teikiamas sielovadai ir sąmoningam Santuokos sakramento priėmimui.

Katalikas yra laikomas tos parapijos parapijiečiu, kurioje turi buveinę arba laikinąją buveinę (plg. kan. 107 § 1). Pagal Kanonų teisę (plg. kan. 102) buveinė įgyjama apsigyvenus kokios nors parapijos ar bent jau vyskupijos teritorijoje ir ketinant ten pasilikti visam laikui arba išgyvenus toje vietoje pilnus penkerius metus. Laikinoji buveinė įgyjama apsistojus kokios nors parapijos ar bent jau vyskupijos teritorijoje ir ketinant ten pasilikti tris mėnesius arba išgyvenus toje vietoje pilnus tris mėnesius.

Užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių santuokos ir santuokos su užsieniečiais
5. Jei ketinama tuoktis Lietuvoje, pasirengimo santuokai reikalavimai vienodai taikomi tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje gyvenantiems sužadėtiniams. Pasirengimo kursus jie gali išklausyti Lietuvoje arba šalyje, kurioje gyvena, gaudami atitinkamą liudijimą. Kai dėl kalbos nemokėjimo asmuo nelanko pasirengimo Santuokos sakramentui kursų, kunigas privalo (prireikus per vertėją) priminti ir pamokyti pagrindinių tikėjimo tiesų, pirmiausia to, kas susiję su krikščioniškąja santuoka bei sakramentais (kan. 1063 §2), o nekataliką supažindinti su katalikiškos santuokos tikslais ir savybėmis.

Jei vienas iš ketinančiųjų tuoktis pakrikštytas ne Katalikų Bažnyčioje arba apskritai yra nekrikštytas, reikalingas katalikiškos pusės gyvenamosios vietos arba santuokos vietos vyskupo leidimas mišriai santuokai arba atleidimas nuo skirtingo kulto kliūties. Santuokos, kai vienas ar abu sužadėtiniai yra ne Lietuvos piliečiai, bažnyčioje gali būti laiminamos tik tada, kai jie susituokę civiliškai.

Visais atvejais vengtinas skubotumas, kai trumpam į Lietuvą sugrįžę sužadėtiniai nori kuo greičiau sudaryti bažnytinę santuoką. Tikintieji turi būti informuojami, kad laiku kreiptųsi dėl santuokos sudarymo, išsiaiškintų visus reikalavimus ir tinkamai pasirengtų. Atleidimas nuo reikalavimų, nustatančių pasirengimo santuokai laiką, rezervuotas vietos ordinarui.

Į užsienį išvykę katalikai visokeriopai skatinami įsitraukti į savo tautos parapijų ar misijų gyvenimą, o ten, kur jų nėra, – į gyvenamojo krašto Bažnyčios parapijas.

Santuokos įregistravimas parapijos Santuokų knygoje ir civilinės metrikacijos įstaigoje6. Parapijos klebonas atsakingas, kad jo parapijoje būtų rūpestingai vedama Santuokų knyga ir archyve saugojamos sužadėtinių ikisantuokinės apklausos anketos bei jų pateikti dokumentai.

Sutuoktiniai turi būti informuojami, kad pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės ir Lietuvos Vyskupų konferencijos susitarimą, apie vien tik Katalikų Bažnyčioje sudarytą santuoką per dešimt dienų jie patys turi pranešti civilinės metrikacijos įstaigai. Sutuoktiniams per šį laiką nepranešus apie šios santuokos sudarymą civilinės metrikacijos įstaigai, civilines teisines pasekmes ši santuoka sukels nuo jos įtraukimo į valstybinę apskaitą momento.

Pranešimas apie įvykusią santuoką ir jos registravimas Krikštų knygoje
7. Laikantis kan. 535 § 2 reikalavimų, Krikšto knygoje visada įrašytina pastaba apie tikinčiųjų santuoką. Klebonas atsakingas, kad, gavus pranešimą apie kitoje parapijoje ar bažnyčioje įvykusią santuoką, atitinkamos pastabos būtų įrašytos į jo parapijos Krikšto knygą, o apie jo parapijoje palaimintą santuoką nedelsiant būtų pranešta sutuoktinių krikšto vietos klebonui.

Jei asmuo krikštytas ne Katalikų Bažnyčioje, tačiau perėjęs į ją, pranešimas apie jo santuoką siunčiamas į parapiją, kurioje jis buvo priimtas į Katalikų Bažnyčią.

Išsiskyrusių ir antrą civilinę santuoką sudariusių tikinčiųjų sielovada
8. Priėmę Santuokos sakramentą, o po to išsiskyrę ir sudarę antrą civilinę santuoką arba praktiškai kartu ne santuokoje gyvenantys katalikai lieka Bažnyčios nariai, kuriems būtinas ypatingas sielovadinis dėmesys. Tokį vedybinį gyvenimą gyvenantieji negali priimti Susitaikymo sakramento ir Komunijos, tačiau yra skatinami melstis, dalyvauti šv. Mišiose, socialinėje-karitatyvinėje parapijos veikloje, ugdyti savo ir savo vaikų dvasinį gyvenimą.

Kadangi santuokos ryšys yra neišardomas iki vieno iš sutuoktinių mirties arba santuokos pripažinimo negaliojančia, katalikai negali sudaryti antros bažnytinės santuokos. Viešos ceremonijos, kuriose laiminami žiedai ar naują civilinę šeimą sukūrę žmonės, ypač kai tai daroma iškilmingai ateinant prie altoriaus, gali būti klaidingai laikomos bažnytine santuoka arba kelti tikinčiųjų papiktinimą. Todėl toks tikinčiųjų apsisprendimas gyventi kartu negali būti laiminamas, imituojant Santuokos sakramento apeigas arba panaudojant kokius nors jų elementus šv. Mišiose ar šalia jų.

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius
Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkas

Monsinjoras Gintaras Grušas
Lietuvos Vyskupų Konferencijos
Generalinis sekretorius



(Paskelbta „Bažnyčios žiniose“, 2006 balandžio 12, Nr. 7)

MININT NEGIMUSIO KŪDIKIO DIENĄ

Lapkričio 19–26 d. minint Negimusio kūdikio dieną Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje buvo išstatyta meninė kompozicija „KŪDIKIŲ MIRTIES MEDIS“, siekiant simboliais pavaizduoti gyvybės sunaikinimo vaisius.
Lapkričio 23 d. bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už negimusius kūdikius ir jų netektį išgyvenančius tėvus, dėl nėštumo abejojančias šeimas bei šeimas, auginančias vaikus.
Pamokslo metu klebonas Vilius Viktoravičius vaizdinėmis priemonėmis pateikė tautos istorijoje įamžintų vadų (tokių kaip Stalinas, Hitleris, Jonas Paulius II) vaisius bei ragino patyrinėti kokiu vadu sekame mes, nes nuo šio pasirinkimo priklauso požiūris į gyvybę, jos (ne)puoselėjimas.

Po 18 val. šv. Mišių, pranešimą „Santuokinė kūno prasmė“ skaitė Mindaugas Radušis, baigęs studijas Tarptautiniame teologiniame šeimos ir santuokos institute. Tęsdamas kunigo mintį, prelegentas pateikė Jono Pauliaus II mokymą apie kūno teologiją - jog tai, kaip mes suprantame ir išreiškiame savo lytiškumą, atskleidžia giliausius mūsų įsitikinimus apie save, Dievą, meilės prasmę, visuomenės santvarką ir net visatos sandorą. Priminė, jog gyvenimo prasmė yra mylėti taip, kaip Kristus myli ir, kad šį pašaukimą (mylėti, kaip Jis myli), Dievas įrėžė į mūsų kūnus, sukūręs mus, kaip vyrą ir moterį bei pašaukęs tapti vienu kūnu.
Lapkričio 21-23 d. buvo organizuojama solidarumo akcija „Padrąsink šeimą, padėdamas puoselėti gyvybės kultūrą!“. Siekiant palaikyti šeimas, pasiryžusias gimdyti ir auginti vaikus

Atviručių darymas

Lapkričio 5 d. mamytės Eglės dėka, turėjome galimybę pasigaminti įstabių atviručių :)

Pokalbiai apie vaikų religinį ugdymą

Spalio 26 d. prie apskrito stalo mamos su viešnia Asta bei kun. Viliumi kalbėjosi apie vaikų religinį ugdymą. Pagrindinė susitikimo mintis - vaikų nereikia specialiai mokyti melstis, jie natūraliai perims tai iš tėvų - svarbu, matyti tėvų gyvą ryšį su Dievu. Tikybos mokytoja Asta pateikė pavyzdžių kaip kartu su vaikais švęsti sekmadienį, kad jis būtų išskirtinis iš kitų savaitės dienų :).

Mamos mokėsi verti auskarus

Spalio 22 d šeimos centre mamos mokėsi verti auskarus. mamoms talkino Eglė ir Lina.
Ačiū joms :)

Vaikų stovykla

Rugpjūčio 2-5 dienomis šeimos centre vyko stovykla vaikams bendradarbiaujant su Všį. Šeimų santaka bei Jaunimo Misija

Mamyčių susitikimas su psichologe

Birželio 18 d. mamytės su psichologe Jolanta Navickiene gvildeno labai aktualią temą - vaiko kapriziukai iki 3 metų.
Apibendrinant psichologės mintis galima išskirti šiuos akcentus:
1. LEISTI VAIKUI TURĖTI TEISĘ REIKŠTI JAUSMUS (pvz.: vaikui užsigavus sakome „neverk“, o tai reiškia, jog jam neleidžiame būti savimi). Reikia stengtis jį suprasti, padėti išreikšti jausmus, o ne slopinti juos.
2. PADĖTI VAIKUI SUVOKTI KO JIS NORI. Vaiko verksmas byloja apie jo poreikį. Reikia stengtis „numanyti“- įvardinti ko jis siekia bei padėti jam pačiam suvokti savo poreikį. Ir tuomet pagal galimybes atliepti arba pasiūlyti alternatyvą. Nerekomenduotina vaiko norus patenkinti prasiveržus ašarų lietui. Jei vaikas pajus, kad į jo verksmą reaguojama tik tada kai pradeda verkti, tai taps jo charakterio savybe.
3. PRIPAŽINTI IR ĮVARDINTI pyktį, o ne ignoruoti. Reikia leisti vaikui tirti pasaulį, išbandyti ir pan., žinoma užtikrinant sveikatos bei gyvybės saugumą.
4. APIBRĖŽTI RIBAS, nes vaikas užaugęs be ribų nepritaps visuomenėje. Vaikui augant jas reikia nuolat plėsti - taip ugdant jo savarankiškumą.
5. Vaikas NENORI KOVOTI, jis nori viską pažinti. Iki 3 m. vaikas nieko nedaro specialiai, kad suerzintų, pakenktų, jis tik tiria pasaulį.
6. Jei vaikas baudžiamas (iki 3 m) tai baudžiamas už tai kad jis yra. Jei vaikas yra mušamas - jis priima tai kaip bausmę už tai, jog gyvena. Taip pat bausti negalima BAIME (grasinimu, jog policija nubaus negerus vaikus ir pan.).
7. GALIMYBĖ RINKTIS! Vaikui rinktis reikia duoti iš kelių dalykų, pvz.: i6 dviej7 suknelių teišsirenka katrą devės ir pan.
8. Reikia GILINTIS Į TAI KĄ VAIKAS DARO. Į jausmus, kuriuos patiria veikdamas(piešdamas, lipdydamas, šokdamas, skaitydamas). Neskubėti nuolat girti, nes jei kažką daro ir laukia įvertinimo gyvenime nusivils, nes nuolat giriamas visada nebus. Svarbiau sužadinti norą tęsti veiklą. Vaikas pats save viduje turi įvertinti.
9. Kalbėti TRUMPOMIS FRAZĖMIS. Bambėti draudžiama.
10. Stengtis ATVERTI VAIKO VIDŲ, kad jis išsakytų kaip jaučiasi.
11. LABIAU DŽIAUGTIS VAIKU, nei norėti tobulo rezultato iš savęs ar vaiko..
12. Vaiką SKATINTI, o ne įsakinėti.
13. Vaikam reikia kuo daugiau MEILĖS, kuri suteikiama fiziniu kontaktu, palaikymo žodžiais, kartu praleistu laiku, įvairiomis paslaugomis bei dovanomis.