Lapkričio 23-25 d. bažnyčioje šv. Mišios aukojamos už negimusius kūdikius ir jų netektį išgyvenančius tėvus.
Pamokslo metu klebonas Vilius Viktoravičius teigė, jog jeigu mes nesugebame gerbti pačios mažiausios gyvybės, vadinasi ir patys neturime teisės skųstis, jei mus kas nors užpuola laiptinėje, atima brangius daiktus ar panašiai. Jeigu negerbiu silpniausios gyvybės formos, vadinas negerbiu ir stipriausios jos grandies.
Po šv. Mišių kun. Andrius Vaitkevičius skaitė pranešimą „Žmogaus gyvybės kilnumas“, kviesdamas pamąstyti apie žmogaus orumą. Pagarbos raišką žmogui atskleidė per mūsų elgesio su labiausiai pažeidžiamu ir silpniausiu asmeniu pavyzdį; pradėtas kūdikis ir senas žmogus – yra raktai, kurie mums padeda pajausti, kiek aš savo viduje ir elgsenoje nešioju pagarbos apskritai žmogui. Tai yra savotiški saugikliai, į kuriuos žvelgdamas aš galiu sau įvardinti, koks apskritai manasis požiūris į žmogų, į jo gyvybę.
Šeimos centro savanorė gyd. Birutė Jankuvienė pranešime „Kiek ir už ką atsakingi?“ akcentavo nesmerkimo reikmę vienas kitam, mūsų pačių asmeninės atsakomybės svarbą santykyje su kitu.
Lapkričio 25 d. surengtos diskusijos su jaunimu metu išryškėjo jaunimo lytinio ugdymo stoka: nei šeimoje su tėvais, nei mokykloje su mokytojais jaunimas nekalba lytinio pobūdžio klausimais.
Išvada: a) trūksta pokalbių ir švietimo, ugdymo šiomis temomis (tai mus įgalina stengtis užpildyti šią spragą).
b) nors yra parengta Vaikų ir jaunimo rengimo šeimai programa, tačiau mokytojai ir tėvai vengia šių temų ir palieka jaunimą savišvietai gatvėje arba internete.
Klaipėdos miesto šeimos centras, 2009
