Negimusio kūdikio dienos minėjimas

Vaikai iš tikrųjų yra Viešpaties dovana,

įsčių vaisius – palaiminimas (Ps 127, 3).

Lietuvoje Negimusio kūdikio diena tradiciškai minima lapkričio 23 d., nes tą dieną 1955 metais Sovietų Sąjungoje buvo įteisinti abortai.

Nužudžius negimusį kūdikį, auka tampa ne tik jis, bet ir jo motina, kurią patirta giluminė fizinė ir ypač dvasinė trauma toliau lydi visą gyvenimą.

Klaipėdos dekanato šeimos centras Negimusio kūdikio dieną maldoje ragina prisiminti negimusius kūdikius ir jų mamas, parapijų kunigai yra kviečiami aukoti šv. Mišias šiomis intencijomis:

–        melstis už užsimezgusią vaikučio gyvybę, kuriam nebuvo suteikta galimybė gimti ir gyventi;

–  negimusius kūdikius prisiminti kaip ypatingas Dievo dovanas, neišvyniotas dovanas, gyvybės džiaugsmui;

–        melstis už motinas, kurių sielas gniuždo baisi netektis;

–        ir prisiminti tą tylų pagalbos šauksmą, kurio niekas niekada neišgirdo.

Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje išstatyta meninė kompozicija, siekiant simboliais prabilti į kiekvieną žmogų bei paskatinti būti aktyviais, puoselėjant Gyvybės kultūrą.

Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijoje kun. Pranas Bartasūnas ragino atkreipti visuomenę į šią skaudžią savęs, kaip visuomenės naikinimosi problemą sulygindamas su genocido pasekmėmis visai žmonijai. Paskatino atsiverti atgailai per Susitaikinimo sakramentą visus, kurie vienokiu ar kitokiu būdu prisidėjo prie gyvybės naikinimo ir tapti aktyviais Gyvybės drąsintojais.

Minint Negimusio kūdikio dieną

Lapkričio 23 d. Negimusio kūdikio dieną, Lietuvos Šeimos centrai kviečia melstis už tėvus ir motinas
	Lietuvos šeimos centras primena, jog 1955 m. lapkričio 23 d. Lietuvoje ministro įsakymu buvo įteisinti abortai. Dėl šio sprendimo ir nuolatinės propagandos, jog negimęs vaikas nėra žmogus, tūkstančiai moterų pasirinko abortą. „Pasaulio karas ir taika prasideda šeimoje“, sakė Motina Teresė. Tas karas vyksta tada, kai atsisakome priimti jau pradėtą kūdikį. Šiame kare nėra laimėjusiųjų. Nukenčia visi: į Amžinybę iškeliaujantis kūdikis, tėvas, broliai ir seserys, o labiausiai motina, kuri ne tik psichologiškai ir moraliai, bet ir fiziškai išgyvena šią netektį. Štai ką sakė Popiežius Jonas Paulius II: „Norėčiau [...] tarti keletą žodžių specialiai moterims, kurios patyrė abortą. [...] Galbūt žaizda jūsų širdyje dar nėra užgijusi. Tai, kas atsitiko, tikrai buvo ir tebėra labai bloga. Bet nenustokite drąsos ir nepraraskite vilties. Geriau pasistenkite suprasti, kas atsitiko, ir garbingai tai išgyventi. Jei dar nenusižeminote ir su pasitikėjimu neatsivėrėte atgailai, padarykite tai. Maloningasis Tėvas pasirengęs suteikti jums savo atleidimą ir ramybę Susitaikymo sakramentu. Pagaliau suprasite, kad niekas nėra galutinai prarasta ir pajėgsite paprašyti atleidimo savo kūdikį, dabar gyvenantį Viešpatyje.“ (Evangelium vitae, 99). Prašome šią dieną melstis už visus tėvus, kurie, deja, pasirinko abortą, ir už tuos, kurie svarsto, ką daryti su pradėtu kūdikiu. Padrąsinkime žmones gyventi.  1. Siūlome šiuos maldavimus:  1. Dieve Tėve, padėk sutuoktiniams taip mylėti vienas kitą, kad Tavo, Viešpatie, jiems dovanoti vaikai visada teiktų džiaugsmą ir pasitikėjimą.  2. Dieve Tėve, pasigailėk visų tėvų, kurie pasirinko abortą ir nepriėmė Tavo siųstų vaikų. Savo gailestinga meile gydyk jų širdžių žaizdas.  3. Dieve Tėve, mokyk mus mylėti kiekvieną žmogų, o ypač padrąsinti ir globoti tuos, kurie abejoja, ar verta gimdyti vaikus.

Prieiga per Internetą http://www.katalikai.lt/index.php?id=6&nid=804