Šeimos gerovė


 Rengimosi santuokai programa įgyvendinama mažose bei srautinėse grupėse. Jų metu gvildenamos santykių puoselėjimui aktualios temos, modeliuojami krizinių situacijų sprendiniai. Tai sudaro prielaidą šeiminių įgūdžių tobulinimui.  Reaguojant į dalyvių poreikį,  poroms numatomi tęstiniai susitikimai  ir po santuokos.


Už sužadėtinių rengimosi santuokai programos įgyvendinimą bei tobulinimą esame dėkingi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

PASITINKANT ŠVENTAS KALĖDAS


PASITINKANT ŠVENTAS KALĖDAS

Gruodžio 23 d. (sekmadienį) 13.30 - 16.30 val.



KVIEČIAME
sustabdyti lekiantį laiką ir kartu pabūti šv. Kalėdų Nakties Stebuklo istorijoje.
Taikant  psichodramos metodiką skaitysime  Luko Evangelijos antrą skyrių, atkursime  pasakojimą gyvai, dalinsimės patirtais asmeniniais išgyvenimais, kurie padės labiau artėti link Viešpaties.
Pertrauka - Agapė (vaišės suneštinės).
Šis susitikimas yra įvadas  į 2013 metais numatomus  psichodramos užsiėmimus, skirtus gyvam Biblijos istorijų tyrinėjimui.

Susitikimą ves Rasa Zinkevičienė (psichologė, psichodramos terapeutė, Šeimos centro savanorė)

Registracija telefonu: +370 60068836


Savaitgalis Sutuoktinių susitikimai



Savaitgalio rekolekcijos sutuoktiniams - tai vieno kitam padovanotas laikas!
Jei per įvairius darbus nerandate laiko sau ir savo sutuoktiniui (ei);
Jei nesusikalbate;
Jei manote, kad Jūsų santuoka „normali" ir nieko kito nenorite;
Jei Jūsų santuokinis gyvenimas tapo „pilkas";
Jei nieko naujo nebesitikite iš jo (jos);
Jei norite tobulėti, - tai šie „Sutuoktinių susitikimai" kaip tik Jums!
Kam skirti „Sutuoktinių susitikimai"
Pirmiausia jie skirti sutuoktinių poroms. Taip pat juose gali dalyvauti kunigai, seserys ir broliai vienuoliai, seminaristai. Paprastai dalyvauja apie 10 -15 sutuoktinių porų. Dalyvių amžius ir santuokos stažas neribojamas.
Kaip vyksta „Sutuoktinių susitikimai"
Programą veda trys-keturios sutuoktinių poros ir kunigas. Ši komanda savo liudijimais padeda dalyvaujantiems apmąstyti tarpusavio ryšį, naujai išgyventi tarpusavio dialogą ir suvokti Dievo planą santuokai.
Padrąsinimas droviesiems: dalyviams nereikia viešai kalbėti, dalytis patirtimi.
Trukmė
Rekolekcijos prasideda penktadienį 18 val., tęsiasi visą šeštadienį ir baigiasi sekmadienį apie 14 val.
Prasminga dalyvauti tik visoje savaitgalio programoje.
Šiam laikui pasirūpinkite namuose likusių mažamečių vaikų priežiūra - savaitgalio programa skirta tik sutuoktinių poroms. Jei iš anksto numatote, kad vėluosite ar privalėsite išvykti anksčiau - verčiau atidėkite dalyvavimą kitam kartui ištisoje programoje.
Organizaciniai dalykai
Savaitgalio metu maitinimu rūpinasi organizatoriai.
Dalyvių prašome atsivežti baltą patalynę ir tualetinius reikmenis.
Tokio savaitgalio išlaidos vienai porai yra apie 200 Lt. Lėšų stoka neturi trukdyti norintiems dalyvauti savaitgalyje.
Artimiausi savaitgaliai 2012 metais:
Lapkričio 30 – gruodžio 2 d. Žemaičių Kalvarijoje
KVIEČIAME REGISTRUOTIS!
INFORMACIJA tel.: 8(37) 208263, El.paštas: lsc@lcn.lt

Negimusio kūdikio dienos minėjimas


Vaikai iš tikrųjų yra Viešpaties dovana,
įsčių vaisius – palaiminimas (Ps 127, 3).

Lietuvoje Negimusio kūdikio diena tradiciškai minima lapkričio 23 d., nes tą dieną 1955 metais Sovietų Sąjungoje buvo įteisinti abortai.

Nužudžius negimusį kūdikį, auka tampa ne tik jis, bet ir jo motina, kurią patirta giluminė fizinė ir ypač dvasinė trauma toliau lydi visą gyvenimą.

Klaipėdos dekanato šeimos centras Negimusio kūdikio dieną maldoje ragina prisiminti negimusius kūdikius ir jų mamas, parapijų kunigai yra kviečiami aukoti šv. Mišias šiomis intencijomis:
        melstis už užsimezgusią vaikučio gyvybę, kuriam nebuvo suteikta galimybė gimti ir gyventi;
  negimusius kūdikius prisiminti kaip ypatingas Dievo dovanas, neišvyniotas dovanas, gyvybės džiaugsmui;
        melstis už motinas, kurių sielas gniuždo baisi netektis;
        ir prisiminti tą tylų pagalbos šauksmą, kurio niekas niekada neišgirdo.

Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje išstatyta meninė kompozicija, siekiant simboliais prabilti į kiekvieną žmogų bei paskatinti būti aktyviais, puoselėjant Gyvybės kultūrą.


Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijoje kun. Pranas Bartasūnas ragino atkreipti visuomenę į šią skaudžią savęs, kaip visuomenės naikinimosi problemą sulygindamas su genocido pasekmėmis visai žmonijai. Paskatino atsiverti atgailai per Susitaikinimo sakramentą visus, kurie vienokiu ar kitokiu būdu prisidėjo prie gyvybės naikinimo ir tapti aktyviais Gyvybės drąsintojais.


Minint Negimusio kūdikio dieną


Lapkričio 23 d. Negimusio kūdikio dieną, Lietuvos Šeimos centrai kviečia melstis už tėvus ir motinas

Lietuvos šeimos centras primena, jog 1955 m. lapkričio 23 d. Lietuvoje ministro įsakymu buvo įteisinti abortai. Dėl šio sprendimo ir nuolatinės propagandos, jog negimęs vaikas nėra žmogus, tūkstančiai moterų pasirinko abortą.
„Pasaulio karas ir taika prasideda šeimoje“, sakė Motina Teresė. Tas karas vyksta tada, kai atsisakome priimti jau pradėtą kūdikį. Šiame kare nėra laimėjusiųjų. Nukenčia visi: į Amžinybę iškeliaujantis kūdikis, tėvas, broliai ir seserys, o labiausiai motina, kuri ne tik psichologiškai ir moraliai, bet ir fiziškai išgyvena šią netektį.
Štai ką sakė Popiežius Jonas Paulius II: „Norėčiau [...] tarti keletą žodžių specialiai moterims, kurios patyrė abortą. [...] Galbūt žaizda jūsų širdyje dar nėra užgijusi. Tai, kas atsitiko, tikrai buvo ir tebėra labai bloga. Bet nenustokite drąsos ir nepraraskite vilties. Geriau pasistenkite suprasti, kas atsitiko, ir garbingai tai išgyventi. Jei dar nenusižeminote ir su pasitikėjimu neatsivėrėte atgailai, padarykite tai. Maloningasis Tėvas pasirengęs suteikti jums savo atleidimą ir ramybę Susitaikymo sakramentu. Pagaliau suprasite, kad niekas nėra galutinai prarasta ir pajėgsite paprašyti atleidimo savo kūdikį, dabar gyvenantį Viešpatyje.“ (Evangelium vitae, 99).

Prašome šią dieną melstis už visus tėvus, kurie, deja, pasirinko abortą, ir už tuos, kurie svarsto, ką daryti su pradėtu kūdikiu. Padrąsinkime žmones gyventi. 


1. Siūlome šiuos maldavimus: 

1. Dieve Tėve, padėk sutuoktiniams taip mylėti vienas kitą, kad Tavo, Viešpatie, jiems dovanoti vaikai visada teiktų džiaugsmą ir pasitikėjimą. 
2. Dieve Tėve, pasigailėk visų tėvų, kurie pasirinko abortą ir nepriėmė Tavo siųstų vaikų. Savo gailestinga meile gydyk jų širdžių žaizdas. 
3. Dieve Tėve, mokyk mus mylėti kiekvieną žmogų, o ypač padrąsinti ir globoti tuos, kurie abejoja, ar verta gimdyti vaikus.
Prieiga per Internetą http://www.katalikai.lt/index.php?id=6&nid=804





Pasirengimo šeimai programų įgyvendinimas ir sklaida bei šeiminių įgūdžių ugdymas atskleidžiant šeimos vertę visuomenei

Projektą remia LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Siekiant stiprinti šeimos institutą bei  tobulinti bendravimo įgūdžius  Klaipėdos dekanato šeimos centre vykdomos programos, šeiminių santykių ugdymui.
Daugiausia laiko sąnaudų skiriama besirengiantiems sudaryti santuoką. Rengimosi santuokai programa įgyvendinama dviem būdais: teminiai susitikimai vykdomi srautinėse bei mažose grupėse.
Registracija vykdoma telefonu.

Sužadėtiniai santuokai rengiami pagal atnaujintą programą "Dviem yra geriau negu vienam..Jei vienas iš jų suklumpa, kitas padeda bičiuliui atsikelti" (Koh 4, 9-10). Susitikimų metu sudaromos sąlygos dalintis patirtimi poroje ir grupėje, atlikti pratimus, įgalinančius įvertinti savo poros situaciją, modeliuojamos probleminės situacijos bei galimi sprendimo būdai diskusijos pagalba. Grupėje susitikimai vyksta vakarais nuo 19 val. iki 21 val. darbo dienomis.

S u s i t i k i m ų t e m o s:
  • Kas mums svarbu - analizuojama vertybių  įtaka šeiminiam gyvenimui.
  • Bendravimas ir bendrystė - aptariama saviugdos reikšmė, jausminės raiškos svarba sutuoktinių bendrystei.
  • Kartu per permainas - analizuojamas santykių dinamiškumas, probleminių situacijų sprendimo modeliaviams.
  • Atleisti ir švęsti - gilinamasi į atleidimo žingsnių sampratą, pykčio raiškos metodus.
  • Krikščioniškasis požiūris į lytiškumą - aptariamas bažnyčios mokymas apie lytiškumą, meilės dimensijas.
  • Vaisingumo pažinimas. Gyvenimas iki gimimo - supažindindinama su vaisingumo pažinimo metodais, prenetaliniu vaiko vystymusi, bioetiniai klausimai.
  • Dievas ir Bažnyčia - apmąstomas "Bažnyčia-aš" santykis, svarba.
  • Priesaika - gilinimasi į esminius sakramentinės santuokos veiksnius, įsipareigojimo gylį.
KITA VEIKLA:
  • Palaikant ir ugdant mamas, auginančias ikimokyklinio amžiaus vaikus, organizuojami kassavaitiniai teminiai susitikimai, kurių metu gvildenamos psichologinės temos, saviugdos bei kūrybiškumo peripetijos.
  • T.p. centre renkasi išsiskyrusiųjų savipagalbos grupė.
  • Organizuojami seminarai moterims.
  • Vykdoma sutuoktinių santykių stiprinimo programa.
  • Teikiamos individualios psichologinės, dvasinės konsultacijos.
Registracija vykdoma telefonu.

Svečias iš Ekvadoro

Į Klaipėdos šeimos centre vyksiantį sužadėtinių rengimo santuokai seminarą buvo atvykęs svečias kun. Roberto iš Ekvadoro, kurį lydėjo kun. Andrius Vaitkevičius (abu kunigai šiuo metu studijuoja Popiežiškajame Laterano universitete Romoje).
Atvykęs svečias trumpai pasidalino apie savo šalies ypatumus bei rengimosi santuokai procesą.
Ekvadore apie 80 procentų gyventojų katalikai. Jie labai temperamentingi ir karštai išpažįsta savo tikėjimą. Šlovina Dievą giesmėmis, šokiais. Katalikiška šeimos samprata yra įtraukta ir į šalies konstituciją. Šeima laikoma tik skirtingos lyties asmenų sąjunga. Abortai - draudžiami šalies įstatymu.
Svečias pasidžiaugė, kad jų šalyje skyrybų nėra daug. Jos - nepopuliarios. Kunigas Andrius, tai palygino su ikikarine Lietuvos situacija, kai išsiskyrimas buvo gėda ir vyrui, ir moteriai.
Kaip skaudžią šalies problemą svečias išskyrė kohabitacijos (sugyvenimo kartu, neįteisinus santuokos).
Sužadėtinių rengimosi santuokos sakramentui, lyginant su Lietuva, yra išskirtinis tuo, jog rengimosi procesas kiekvienai porai yra individualus. Grupinai seminarai nėra organizuojami. Besirengianti sužadėtinių pora prieš santuoką  su specialistu susitinka 5 kartus, kurių metu aptariama psichologinės, lytiškumo, religinės praktikos problematika. Labai nustebino, kad į susitikimą kviečiami išsiskyrę asmenys, kurie liudija apie savo išgyvenimus, patirtas klaidas. Jie skatina sužadėtinius iki santuokos sakramento teisingai įvertinti savo jausmus.
Dokumentų tvarkymas jeigu santuoka registruojama savoje parapijoje trunka apie tris mėnesius, o jeigu kitoje - iki šešių mėnesių.
Džiaugiamės kunigų vizitu bei pasidalinta patirtimi, kuri naudinga tobulinant Klaipėdos šeimos centre organizuojamus rengimosi santuokai susitikimus.

GYVYBĖS DOVANA

1998 m. Lietuvos Vyskupų Konferencija, atsiliepdama į pal. Jono Pauliaus II raginimą, nutarė kasmet švęsti Gyvybės dieną. Šiemet minint Gyvybės dieną norisi dėmesį kreipti į šeimos, pagrindinio gyvybės lopšio, grožį ir džiaugsmą. Vienas ar du vaikai šeimoje tapo visuomenės „norma“, o daugiau nei du vaikai daugeliui sukelia nuostabą, užuojautą ar net pasipiktinimą. Gyvybės dienos proga pateikiame Klaipėdos šeimos centro savanorės Karolinos, augančios aštuonių vaikų šeimoje, pamąstymus apie gyvybę ir šeimą kaip dovaną.

Ar kada susimąstėte, kad Jūs asmeniškai esate apdovanoti galimybe rudens popietę stebėti besiplaikstančią lapų paletę ore? Ar kada susimąstėte, jog turite išskirtinę galimybę valandų valandas klausytis jūros ošimo ar upės čiurlenimo, paraleliai įgarsinančio laiko tėkmę? Ar niekuomet nesusimąstėte, jog būtent Jums lyja lietūs, kvepiantys samanomis ir sentimentais, ir kad niūriomis popietėmis būtent už Jūsų darbo kambario lango elegantiškai krenta snaigės, o ten kažkur už jūrų marių leidžiasi raudona saulė tam, kad kitą rytą savo prisikėlimu suteiktų Jums dar vieną nuostabaus gyvenimo dieną? Paprastai gyvename, priimdami savo egzistenciją kaip būtinybę, gyvename galbūt nė nesusimąstydami, jog gyvybė yra duota kaip didžiausia Dievo dovana, veikiau – privilegija, kuria turėtų būti naudojamasi tol, kol pastaroji bus atimta To, kuris mums ją suteikė. Šiandien švęsdami gyvybės dieną pabandykime paieškoti atsakymų į klausimus, kurie kyla prisilietus prie gyvybės temos. Į gilesnius apmąstymus apie gyvybės šventumą, trapumą leidžiamės artimai išgyvenę kūdikio gimimą ar anapilin išlydėję brangų žmogų. Tokiais momentais suvokiame, jog nėra didesnės vertybės už gyvybę, ir nieko taip žmogus netrokšta, kaip gyventi. Tačiau taip pat suprantame, jog žemiškasis gyvenimas nepasižymi ilgaamžiškumu ir net pačios didžiausios pastangos neišgelbės nė vieno nuo neišvengiamo gyvybės žvakės užgesimo. Vis dėlto šiais laikais gyvybės laukuose yra žaidžiama ir dažnai tenka išgirsti apie vis didesnę paklausą įgaunančias gyvybės negerbimo formas. Viena drastiškiausių gyvybės niekinimo apraiškų yra negimusio kūdikio žudymas, kurio realizavimas pateisinamas finansinių galimybių nebuvimu vaikui išlaikyti ir kitais niekiniais argumentais, kurių begales žmogus susigalvoja tam, kad palengvintų savo būtį. Kad ir kaip bebūtų, šiam nusistovėjusiam egoistiškam požiūriui į gyvenimą iššūkis yra mano šeima.
Augu aštuonių vaikų šeimoje, todėl ne vieną kartą teko artimai ir jautriai išgyventi naujos gyvybės atėjimo džiaugsmą. Paprastai nūdienos visuomenėje yra nusistovėjęs skeptiškas požiūris į daugiavaikių šeimų tėvus juos laikant asocialiais asmenimis, siekiančiais pasipelnyti iš už vaikus gaunamų pašalpų. Susitaikiusiųjų su neigiamu požiūriu į daugiavaikes šeimas nuostabai augu darnioje, meile ir rūpesčiu spinduliuojančioje aplinkoje, kurią sukuria fantaziją pranokstančia kantrybe ir atsidavimu vaikams pasižymintys, veikiau – apdovanoti tėvai. Aplinkiniai iš pradžių netiki, kad augu tokioje gausioje šeimoje, jog visi broliai ir seserys esame tų pačių tėvų vaikai,o patikėję bando išpešti atsakymus į jiems rūpimus klausimus apie tėvų pasiryžimo auginti daug atžalų priežastis bei mano požiūrį į tokį gimdytojų apsisprendimą. Ilgai nesvarstydama atsakau, kad pagrindinis postūmis ryžtis auginti aštuonis vaikus yra ne kas kita, kaip begalinė tarpusavio meilė, meilė gyvybei ir Dievui, kurio valią tėvai išpildo kiekvienos Jo atsiųstos gyvybės puoselėjimu.
Koks yra mano požiūris į tokį tėvų pasiryžimą? Būta sunkių momentų ankstyvoje paauglystėje, kuomet tekdavo prižiūrėti mažesniuosius ir jiems aukoti dalį savo gražaus laiko. Tačiau pastaraisiais metais ėmiau suprasti kokį stiprų vertybinį indėlį man suteikė broliai ir seserys. Jei anksčiau būdavo gėda pripažinti, jog augu tarp tiek daug vaikų, dabar šį faktą visuomenei pateikiu kaip pačią svarbiausią savo biografijos detalę. Šiuo metu kiekvieno brolio ir sesers buvimas man atrodo kaip būtina gyvenimo sudedamoji dalis. Aš taip stipriai esu prisirišusi prie šeimos narių, jog kiekvieno jų nebūtis man yra sunkiai įsivaizduojama ir asocijuojasi su skaudžiais išgyvenimais. Esu be galo dėkinga savo tėvams už tai, jog jie suteikė galimybę visiems mano broliams ir seserims išvysti šį pasaulį, kad neužvėrė nė vienam vartų į gyvenimą, nepaisant žemiškų sunkumų, kurių neišvengiamai daugėja su kiekvieno vaiko atsiradimu.
Apibendrindama norėčiau pasakyti, jog nėra šventesnės vertybės už gyvybę ir nėra labiau trokštamos teisės nei teisė į gyvenimą. Minėdami gyvybės dieną prisiminkime, jog esame pašaukti ne tik švęsti gyvenimą, bet ir leisti gyventi kitam, puoselėjant gyvybę ir neužkertant kelio jai atsirasti.