Šiemet sukako 60 metų nuo tos dienos (1955 lapkričio 23 d.), kada Lietuvoje buvo legalizuotas abortų darymas. Šią dieną minime, kaip Negimusio kūdikio dieną.

Klaipėdos miesto Šeimos Centras, norėdamas pakviesti žmones susimąstyti apie nekaltų kūdikių žudymą, parengė meninę instaliaciją Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje, primenančią, jog kiekvienas kūdikis, kiekvienas naujai užmegztas gyvybės daigas yra Dovana. O šventojo Jono Pauliaus II mintimis: „Gyvybė visada yra gėris“ (Evangelium vitae, 34).
Instaliacija sudaryta iš dviejų dalių.

Pirmoji dalis, įrengta prie šv. Kryžiaus altoriaus, vaizduojančio kryžiaus ir atperkančiojo Jėzaus kančios veiksmo pergalę prieš septynias didžiąsias nuodėmes, šalia kurių prisideda ir nekaltų kūdikių nužudymas. Tarp daugybės gražiai supakuotų dovanų, sudėtų aplink altorių, viena dovana nesupakuota, negraži. Ant jos užrašas: „Negimusiam kūdikiui“. Mums tai priminimas apie kūdikį – dovaną, kuri nebuvo priimta, nebuvo laukta.

Antroji meninės instaliacijos dalis – prie centrinio šv. Mišių altoriaus. Kūdikis, gulintis vežimėlyje, jo lovytė. Tai mums primena, jog per Dievo malonę ateina ir gyvybės dovana, kurią mes priimame.


Sąšaukoje tarp šių dviejų meninės instaliacijos dalių matyti, jog kaip per nuodėmę ateina mirtis, taip per malonę, per tiesos priėmimą ateina gyvenimas, ateina gyvybė.
Šv. Mišių metu buvo meldžiamasi ne tik prisimenant negimusiuosius, bet ypač už tuos, kurie šį naikinantį veiksmą pasirenka atlikti, ar jau atliko. Už moteris, kurios patirdamos įvairų aplinkos spaudimą, artimųjų nepritarimą naujos gyvybės atsiradimui ar pačios dėl pragmatinių, egoistinių sumetimų pasirenka aborto kelią. Už medikus, ginekologus, kurie gyvendami šiandieniniame pasaulyje, dažnai yra priverčiami daryti abortus, o jų laisvę neatlikti šio veiksmo riboja valstybės ar ligoninių vyresnybės požiūris. Už tėvus, kurie netgi gyvendami šeimoje nesužino apie tokį savo žmonos sprendimą ir taip iš jų atimama teisė tapti tėvu. Už tuos, kurie dėl sunkios ekonominės padėties renkasi abortą. Už poabortinį sindromą išgyvenančias moteris ir vyrus. Už šeimas, netekusias kūdikių dėl persileidimo ir visus netekties skausmą išgyvenančius asmenis.
Parengė kun. Andrius Vaitkevičius

Komentarų nėra: