Jauniesiems užduodami trys klausimai. Pirmąjį klausimą kunigas užduoda kiekvienam atskirai: „Ar esi rimtai apsigalvojęs/-usi, niekieno neverčiamas/-a ir tikrai pasiryžęs/-usi vesti/tekėti šią savo sužadėtinę/-į?" Kunigas šiuo klausimu klausia kiekvieno laisvo sutikimo ir apsisprendimo sudaryti santuoką su būtent tuo asmeniu. Atsakydami „taip” jaunasis ir jaunoji parodo, jog tikrai suvokia, kokį svarbų žingsnį dabar žengia.
Rimtam apsigalvojimui gali padėti toks klausimas "Ar aš noriu pasenti su šiuo žmogumi?” „Ar noriu su šiuo žmogumi susilaukti vaikų?“ Kas gali versti tuoktis? Daug kas. Tėvai, sužadėtinis arba sužadėtinė, gailestis, noras padėti, noras nelikti senmerge, senberniu (kad ir geidžiamu), tai, kad laukiatės vaikelio, sunkus sugyvenimas su tėvais, neturėjimas kur gyventi ir pan. Pagalvokite, ar Jūsų nespaudžia jokios aplinkybės, kurioms gal norėtumėte pasipriešinti, bet gal nedrįstate, neturite jėgų, bijote.... Įsiklausykite į savo širdį ir pasitarkite su tais žmonėmis, kuriuos laikote išmintingais.
Į antrąjį klausimą „Ar pažadate santuokos kelyje visą gyvenimą vienas kitą mylėti ir gerbti?" abu jaunieji atsako kartu „taip” Tai fundamentalus klausimas apie užsibrėžtą ištikimybę vienas kitam. Kas yra visas gyvenimas”? Tai bent jau 40 metų, per kuriuos: gimdysite vaikus, arba negalėsite jų susilaukti, rengsitės gyvenamą būstą, kopsite karjeros laiptais, o gal būsite bedarbiais, mirs tėvai, sirgsite, sensite ir vis geriau pažinsite vienas kitą, ir ... vis labiau pamilsite?
Jūs nepažadate vienas kitam nuolat jausti malonius jausmus, tačiau pažadate dėti pastangas vienas kitą suprasti, pažinti ir gerbti, t.y. pažadate vienas kitą valingai mylėti.
Trečiasis klausimas: „Ar sutinkate pagal Dievo valią susilaukti vaikų ir juos auklėti kaip liepia Dievas ir Bažnyčia?" Atsakymas „taip” uždeda pareigą priimti visus Dievo duotus vaikus ir atsakingai juos užauginti. Neretai šiedu santuokos tikslai – meilė ir vaikai – yra supriešinami. Senajame Testamente Dievas žadėjo už gerus darbus atsilyginti vaikais. Nieko sau atlyginimas? Kartais žmonės galvoja, kad vaikai kliudytų jų tarpusavio meilei ir stengiasi tam tikrą laiką jų neturėti. Patirtis rodo, kad neilgai tveria dviejų, vien dėl savo malonumo gyvenančių, žmonių sąjunga. Vaikai yra santuokos saugotojai. Jie mus taip pat moko ir auklėja. Pirmiausia jie mus moko nesavanaudiškos meilės. Meilės, kuri tik duoda ir nieko nesiekia atgauti. Meilės, kuri be jokio suinteresuotumo siekia gėrio kitam. Vaikai mus moko pasiaukojimo, susitvardymo, kantrumo. Tik santuokoje Dievas patikėjo tėvams auginti vaikus. Kodėl? Todėl, kad po vieną juos auginti yra labai sunku; neįsipareigojus vaikus auginti taip pat yra labai sunku. Priesaika leidžia dviems suaugusiems žmonėms labiau pasitikėti vienas kitu, sumažina neužtikrintumo įtampą. Beje, niekas nežino kiek vaikų ir kada Dievas Jums pasiryžo patikėti. Todėl, kai Jūs svarstote kiek norite auginti vaikų, ir kada - atminkite, kad vaikų pradėjimas priklauso ne tik nuo Jūsų.
Visi trys klausimai sudaro Santuokos sakramento esmę, todėl po jų kunigas taria: „Tesuteikia jums Dievas savo malonės, kad tai, ką pažadate būtų jūsų šeimos gyvenimo pagrindas". Santuokos sakramento metu Jūsų ištarti žodžiai (kaip ir visi žodžiai) turi ne tik kuriamąją, bet ir lemtingą galią. Tai yra neatšaukiami žodžiai. Jų negalite po kiek laiko atšaukti, taip kaip neatsiimate dovanotų dovanų, kurių vertė kur kas menkesnė už Jus patį/pačią. Santuokos sakramento metu Jūs dovanojate save.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą