SUŽADĖTINIAMS APIE SANTUOKOS SAKRAMENTĄ

 Santuokos sakramentas yra vienas iš septynių sakramentų, bene pirmasis, kurio Jūs patys sąmoningai (be tėvų aktyvaus dalyvavimo, ne taip kaip Pirmos Komunijos, Susitaikymo sakramento) prašote. Tai yra vienintelis sakramentas, kurį judu teikiate vienas kitam, o kunigas tik palaimina judviejų santuoką Bažnyčios vardu. 
Tai, ko Jūs prašote ir ką gaunate yra dovana. Kadangi ši dovana iš Dievo, ji turi specialų pavadinimą – malonė. Taigi, - Santuokos sakramentas yra nepelnyta malonė. Savo gyvenime Jūs patyrėte menkesnių malonių/dovanų – tėvai nupirko ledų, mokytoja/dėstytoja įvertino aukštesniu balu avansu, viršininkas Kalėdų proga padovanojo visiems dovanų. Taigi, dėl to, kad Jūs tuokiatės, švenčiate savo santuoką – Dievas Jums duoda malonių (dvasinių dovanų), kurių reikia santuokai.
Santuokos sakramentas yra visiškai asmeniška dovana. Kas jame dovanojama? Pirmiausiai judu dovanojate save vienas kitam. Asmeniškesnės dovanos yra neįmanoma sugalvoti – du asmenys dovanoja vienas kitam save (ne kokį automobilį, namą ar milijoną eurų – visi turtai, materialiniai dalykai nublanksta prieš TOKIĄ dovaną)! 
Ar Jūs manote, kad vienas kitą sutikote be jokio Dievo įsikišimo? Gal Dievas šiek tiek pakreipė Jūsų gyvenimus, kad Jūs sutiktumėte vienas kitą?
Negana to, kad vyksta ypatinga garbinga šventė, per kurią Jūs dovanų gaunate sutuoktinį/sutuoktinę, padovanojate save išrinktam žmogui, o Dievas apipila Jus savo malonėmis, Jūs esate dovana kitiems žmonėms. Kaip? Jūsų santuoka yra viltis ir padrąsinimas kitiems žmonėms, kad yra įmanoma amžina meilė, sutarimas arba, bent jau kad įmanoma išgyventi neišsiskyrus. 

Taigi, Santuokos sakramento metu Jūs ir gaunate ir duodate. Negana to Santuokos sakramentas nėra momentinis dalykas, jis tęsiasi visą gyvenimą, tai reiškia, kad tas dovanojimo ir dovanojimosi procesas vyksta nuolat, iki gyvenimo pabaigos. Dievas nuolat teikia reikalingų malonių, o Jūs kasdien kuriate savo šeimą. Ir po kelių metų tikėkitės klausimo iš artimų jaunų žmonių, - ar verta tuoktis Bažnyčioje. Kas mums bus iš to? Ką Jūs iš to gavote?

Santuoka yra slėpinys. Štai kaip apie santuokos slėpinį rašo Kristaus mokinys, apaštalas Paulius laiške Efeziečiams: „Jūs moterys būkite klusnios savo vyrams lyg kad Viešpačiui, nes vyras yra žmonos galva, kaip Kristus yra Bažnyčios galva, - jis, kūno gelbėtojas. Ir kaip Bažnyčia klauso Kristaus, taip ir moterys visur kur teklauso vyrų. 

Jūs vyrai, mylėkite žmonas, kaip ir Kristus mylėjo Bažnyčią ir atidavė už ją save, kad ją pašventintų, apvalydamas vandens nuplovimu ir žodžiu, kad padarytų sau garbingą Bažnyčią, neturinčią jokios dėmės nei raukšlės, nei nieko tokio, bet šventą ir nesuteptą. Taip ir vyrai turi mylėti savo žmonas tarytum savuosius kūnus. Kas myli savo žmoną, myli save patį. Juk niekas niekada nėra nekentęs savo kūno, bet jį maitina ir globoja, kaip Kristus Bažnyčią. Mes gi esame jo kūno nariai. Todėl žmogus paliks tėvą bei motiną ir glausis prie savo žmonos, ir du taps vienu kūnu. Šita paslaptis yra didelė, - aš tai sakau, žvelgdamas į Kristų ir Bažnyčią. Taigi, kiekvienas jūsų temyli savo žmoną kaip save patį, o žmona tegerbia vyrą.“ (Ef 5, 22-33)
Malonė per sakramentus teikiama ne vien tik tuo metu, kai jaunieji yra kunigo akivaizdoje. Malonė tada tik pradeda veikti ir lydi visoje bendro gyvenimo kelionėje. Sakramentai pašventina mūsų gyvenimą, tik mums bendradarbiaujant. Tiek Santuokos, tiek Susitaikinimo, tiek Eucharsitijos, tiek kiti sakramentai yra gyvybingi, kai yra dialogas tarp Dievo ir žmonių.
“Kristaus malonė yra nenupelnyta, Dievo teikiama dovana” (KBK 1999)