TYLOS MINUTĖ lapkričio 22 d 17 val SKULPTŪRŲ PARKE

Klaipėdos Skulptūrų parke prie skulptūros ŠEIMA

1955 m. lapkričio 23 d. Lietuvoje ministro įsakymu buvo įteisinti abortai. Dėl šio sprendimo ir nuolatinės propagandos, jog negimęs vaikas nėra žmogus ir dėl žinių apie pagalbą patiriančioms krizinį nėštumą stokos, tūkstančiai moterų pasirinko abortą.

2013 metais Klaipėdoje teisės gyventi neteko 615 vaikų

Siekiant atkreipti dėmesį į šią skaudžią visuomenės problemą kviečiame uždegti žvakutę pagerbiant tuos, kuriems nebuvo leista gimti ir pamąstyti apie asmenišką pagalbą savo artimoje aplinkoje toms, kurios patiria krizinį nėštumą.

 Prašome su savimi turėti žvakutę (tinkančią kapinėms)

SPALIO 30 D 19 VAL

Kviečiame susituokusias poras į „Santuokos kursą“

Tai DVD formatu septynių dalių mokymo kursas sutuoktiniams, kartu pragyvenusiems jau ne vienerius metus, skirtas poros santykiams stiprinti. Kurso temos:

·      
Tvirti pamatai

·       Bendravimo menas

·       Konfliktų sprendimas

·       Atleidimo galia

·       Artimųjų įtaka – praeitis ir dabartis

·       Geras seksas

·       Veiksni meilė

Lektoriai – Nicky ir Sila Lee savo paskaitomis, puikiais pavyzdžiais ir kvietimu gilintis į savo santuoką padeda dalyviams giliau ir atidžiau pažvelgti į savo santuokinę bendrystę. Kursų metu atliekamos praktinės užduotys pratybų knygelėse, namų darbai ir skiriamas laikas diskusijoms sutuoktinių poroje.

Susitikimai prasidės spalio 17 d., penktadienį, po vakaro šv.Mišių  I - je katechetikos klasėje.

Daugiau apie „Santuokos kursą“ galite paskaityti parapijos internetiniame puslapyje www.taikoskaraliene.lt

Būtina išankstinė registracija tel. 8 614 21451 arba 8 688 02202

Poros auka už visą santuokos kursą (metodinę medžiagą, kavą, užkandžius) 50 Lt (14,48 EUR). Tai neturi būti pagrindas nedalyvauti J. 

Vestuvių paroda Klaipėdoje

Rugsėjo 26- 27 d.  Klaipėdoje vyko „Vestuvių paroda“, skirta sužadėtiniams. Šiame renginyje kun. dr. Saulius Stumbra kalbėjo apie tai, kas yra santuokos sakramentas.

Šeimų dienos Klaipėdoje

Rugsėjo 6 – 8 d Klaipėdoje vyko Šeimų dienos.

Šventės tikslas – puoselėti šeimos tradicijas, atnaujinti meilės įžadus J.

Šventės metu koncertavo Klaipėdos šeimos centro savanorių šeima.

Plačiau apie renginį: http://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/seimu-dienos-klaipediecius-kvies-atnaujinti-izadus-629881#.VDOECmd_vRc

Maldos akcija Ž.Kalvarijoje

Rugsėjo 6 d. į jau tradicija tampančia šeimų maldos akciją, rinkosi šeimos su mažaisiais į Ž.Kalvarijos šventovę. Tikėjimo liudijimo, perdavimo savo atžaloms bei tarpusavio bendrystės nuostabus laikas!

Vasaros laikas

Liepos 6-7 d. Palangos Landšafto terapijos rekreacijos centre vyko Savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo stovykla, kurios metu buvo organizuotas seminaras poroms tarpusavio santykių stiprinimui. 

Liepos ir rugpjūčio mėnesiais vyko du  porų konsultavimo mokymai Klaipėdos dekanato šeimos centro poroms savanorėms. Lektorė Nijolė Liobikienė. Dalyvavo 6 sutuoktinių poros.

Rugpjūčio 23 d. Šulco sodyboje vyko stovykla norintiems sukurti šeimą „Ateik, būk, mano šviesa“, kurioje šeimos centro vadovė vedė mokymus apie vidines ribas, trukdančias sėkmingai kurti santykius.

Kun. Andrius Vaitkevičius apie Šeimų Sinodą Vatikane

Šeimų Sinodas Vatikane

Popiežius Pranciškus, vos tik buvo išrinktas eiti šią tarnystę, paskelbė, jog jo pontifikato pagrindiniu rūpesčiu taps šeima. Tad šventojo Tėvo rūpesčiu jau prasidėjęs visuotinės Katalikų Bažnyčios Sinodas pradėjo spręsti šiandieninius klausimus susijusius su šeimos problematika.

Kad šeimos institutą reikia permąstyti naujai, liudija pats socialinis žmonių gyvenimas, kada Vakarietiškos kultūros pasaulyje be galo aukštas skyrybų skaičius (pvz. Lietuvoje statistiškai beveik 50 procentų sudariusiųjų santuoką išsiskiria), kada šeimose, nors ir sudarydami bažnytinę santuoką, sutuoktiniai negyvena katalikiškai, nepraktikuoja tikėjimo, neina sakramentų, neauklėja katalikiškai vaikų, intymiame gyvenime nesivadovauja natūralaus planavimo principu ir t.t. Problemų gausą padidina ir tai, kad Vatikano II susirinkimo metu šios problemos dar nebuvo taip aiškiai visuomenėje iškilusios. Vatikano II susirinkimas baigėsi keletą metų prieš taip vadinamąją seksualinę revoliuciją, įvykusią 1969 m. Tad natūralu, jog susirinkimo dokumentuose neatsakoma į problemas, atneštas jau po šio socialinio, technologinio, farmacinio perversmo. Abortų legalizavimas, kontracepcijos išplitimas, gyvenimo be įsipareigojimų, vienišų motinų padaugėjimas, tėvo išnykimas iš vaiko gyvenimo, lytiškai plintančių ligų pagausėjimas geometrinės progresijos seka, tėvų autoriteto sumenkėjimas, moralinių principų nebuvimas, psichologinių problemų pagausėjimas ir dar daugybę kitų problemų galėtumėme vardinti, kurios tiesiogiai susijusios su šeimos instituto sumenkinimu.

Žinoma, seksualinė revoliucija yra tarsi aiški takoskyra, tarp daugybę amžių egzistavusio patriarchalinio šeimos modelio (pagal jį vyras suvokiamas kaip duonpelnys, o moteris kaip vaikų augintoja ir namų ūkio prižiūrėtoja) griūties ir naujojo modelio – įvairialypio ir neaiškaus – formavimosi proceso besitęsiančio iki mūsų dienų. Bažnyčios bandymas reaguoti į tokius staigius pasikeitimus buvo tam tikrų dokumentų parengimas: Vatikano II susirinkimas ir Gaudium et spes apibrėžė šeimą, kaip vyrą ir moterį gyvenančius bendrystėje, ugdančius ir auklėjančius savo vaikus, Pauliaus VI enciklika Humanae Vitae nagrinėja tėvystės esmę, Jono Pauliaus II Familiaris consortio kviečia apmąstyti kiekvieno šeimos nario atsakomybės svarbą, Popiežiškosios Šeimos Tarybos parengtos įvairios instrukcijos, kaip rengti santuokos sakramentui, Vademecum, skirtas vedybinio gyvenimo moraliniams klausimams.

Taigi, bažnyčia eina su laiku ir nuolat bando atsiliepti į žmonių kasdieninio gyvenimo aktualijas. Bet, deja, masių kultūroje gyvenančiam žmogui ne taip lengva susigaudyti tarp daugybės jam pateikiamos informacijos. Būtent dėl to, ypač jaunas žmogus taip dažnai pasirenka ne atsakomybės kelią, kuris nuveda į žmogiškojo gyvenimo prasmės pilnatvę, bet į visuomenėje ir masinio informavimo priemonėse vaizduojamo „laimingo žmogaus“ gyvenimo modelį, kuris dažnai yra tik savigriovos ir įvairių psicho–sociologinių, moralinių, šeiminių problemų šaltinis.

Bažnyčia suvokdama visą šią problematiką, jau užaugus dviem kartoms po seksualinės revoliucijos, nori imtis aktyvių priemonių, tam, kad sustiprinti šeimos institutą, kad kiekvienas atskiras jos narys – tėvas, motina, vaikas – sąmoningai gyventų ir atliktų savo vaidmenį šeimoje. O tai yra neįmanoma, jei žmogus nesuvokia, kokia apskritai yra jo funkcija (vaidmuo) šeimoje. S. Belardinelli, Jono Pauliaus II Instituto Romoje profesorius sako, jog nereikia baimintis ateinančių krizių ar sugriuvusio patriarchalinio šeimos modelio raudoti. Krizė – tai galimybė permąstyti ir sustatyti visa į savas vietas. Tad ir šeimos krizė šiandien mums yra duota, kaip galimybė permąstyti, ką reiškia gyventi šeimoje, kada postmodernistinis pasaulis gundo gyventi be įsipareigojimo, be šeimos sudarymo Dievo ir įstatymo akivaizdoje.

Šv. Tėvas Pranciškus sušaukė visuotinį Katalikų bažnyčios sinodą, tam, kad atsakytų, ko imtis, kad katalikiška šeima ir apskritai šeima gyvenanti šiandieniniame pasaulyje taptų tvirtesne, tam kad parengtų naujus nuostatus liečiančius išsiskyrusių ir antrą kartą ne bažnyčioje sukūrusiųjų šeimą asmenų statusui apibrėžti. Juk daug žmonių kenčia negalėdami eiti išpažinties ir Komunijos, kada dalyvauja šv. Mišiose. Nepaisant jų teisinio statuso, liaudyje vadinamo gyvenimo „susidėjus“, išlieka tikinčiais žmonėmis, kurie turi aukoti savo atribojimą nuo sakramentinio gyvenimo kenčiančiam Kristui.

Žinoma, prioritetiniu klausimu tampa tinkamas pasirengimas santuokos sakramentui. Visuomenė, kuri gyvena pagal romantinės ar trumpalaikės emocinės meilės principus, nesugeba suvokti, jog meilė, tai įsipareigojimas rūpintis ir mylėti vienas kitą visą gyvenimą netgi ir pasibaigus romantiškajam „įsimylėjėlių“ laikotarpiui. Labai tikėtina, kad bus iš pamatų renovuota pasirengimo santuokai programa, integruojant ją jau ir i pirmosios Komunijos rengimo programą, bei į rengimosi Sutvirtinimo sakramentui programą. Tikėtina, kad bus patobulinta ir rengimosi šeimai jau prieš pat santuokos sakramento sudarymą programa. Viso pasaulio vyskupų konferencijų šeimos sekcijų atstovai jau pripažįsta, kad klaida buvo po Vatikano II susirinkimo sukoncentruoti visą dėmesį vien tiktai į jaunimo pastoraciją. Mat jeigu jaunimas gyvena šeimose, kuriose neklesti tikėjimo dvasia, tas įvairiuose judėjimuose ar organizacijose atgaivintas tikėjimo laužas vėl greitai užgesinamas, kada gyvenama netikinčioje šeiminėje aplinkoje. Tad pagrindinis sinodo tikslas: kaip pakeisti visą bažnyčios pastoraciją iš jaunimo–centriškos į šeimo–centrišką?

Pats sinodas padalytas į dvi dalis užtruksiančias iš viso du metus. Pirmoji jo dalis baigsis šių metų spalio mėnesį, antroji jo dalis – 2015 metų spalio mėnesį. Praėjus keletui mėnesių po sinodo pabaigos, galime tikėtis naujovių liečiančių darbą su šeimomis, naujų programų, edukacinių ir kognityvinių, pažintinių, pačios bažnyčios viduje. Žinoma, čia turime atkreipti dėmesį, jog esminių pasikeitimų liečiančių patį žmogaus statusą šeimoje ar santuokos vienumą bei neišardomumą neturėtų įvykti, mat tai prieštarautų visai Apreiškimo tiesai apie žmogų ir vedybinius santykius.

Mes, tikintieji, melskimės už pasauliečius, mokslininkus, teologus, kunigus, vyskupus, kardinolus ir šv. Tėvą Pranciškų, kurie turi nuveikti didžiulį darbą tam, kad išgirstų ir perteiktų ne žmonių, o paties Dievo norą, sukoncentruojant dėmesį į katalikiškos šeimos tvirtėjimą šiandieninėje visuomenėje. Taip pat, kad sinodas duotų atsakymus, ką daryti toms šeimos, kurios yra sužeistos skyrybų ar kamuojamos kitokių negandų: neištikimybės, nebrandos ir t.t.

Melskimės, kad po sinodo, dvasiškai atgimusios šeimos būtų pavyzdžiu darnaus ir sklandaus gyvenimo, ne tik šeimoms tikinčiųjų tarpe, bet ir tiems, kurie tikėjimo malonės dar nėra atradę.

Kun. Andrius Vaitkevičius

Maldos eisena už Gyvybę

Stačiatikių arkivyskupijos Klaipėdos dekanatas sekmadienį (06.01 d.) surengė eitynes, kurių tikslas buvo paraginti miesto bendruomenę saugoti negimusius kūdikius bei  puoselėti tradicines šeimos vertybes suburiant žmones, kad viešai paskelbtų savo poziciją. Į šią akciją aktyviai jungėsi ir Telšių vyskupijos dvasininkai su seminarijos ugdytiniais vyskupo Lino draugėje bei Klaipėdos šeimos centro šeimos. Eitynės prasidėjo prie Visų Rusų Šventųjų parapijos. Po įžanginių maldų procesija su giesmėmis pajudėjo link Santuokų Rūmų. Eisenos metu buvo dalinami organizatorių ir  LŠC paruošti lankstinukai „Mano pirmasis dienoraštis“ bei pagal Bruno Ferrero parengti tekstai „37 dalykai, kuriuos reikia sakyti tiems, kuriuos mylime“ ir „27 dalykai, kurių nevalia sakyti tiems, kuriuos mylime“. Santuokos Rūmų aikštėje buvo skaitoma Evangelija, maldos, dvasininkų ir pasauliečių pasisakymai šeimos tematika. T.p. vyko piešinių konkursas „Piešiu šeimą“.

 Nuotraukos: https://plus.google.com/photos/104221346247665767828/albums/6020664048981241489

Sutuoktinių priesaikos atnaujinimas bažnyčioje

Gegužės 24 d. (šeštadienį) 15.30 val. Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje buvo sutuoktinių santuokos sakramento pažadų atnaujinimas, o visoms šeimoms buvo teikiamas specialus palaiminimas J 

Vilties kanos susitikimas

"Normalumas - tai įvairaus laipsnio mažo intensyvumo asmenybės sutrikimų mišinys"
(J. Jonsson, psichoalitikas)

Vienišų ir išsiskyrusiųjų savipagalbos grupėje  - permainos. Porą metų grupę globojusi psichologė Tatjana išvyko iš Lietuvos, tad gegužės 22 d.  grupė rinkosi su nauja psichologe Dalia modeliuoti grupės lūkesčius ir užsiėmimų tematikas naujam sezonui.

Palaiminimas sužadėtiniams, besirengiantiems sakramentinei santuokai

Klaipėdos šeimos centre intensyvus laikmetis. Besirengiančių sujungti savus gyvenimus sakramentine gelme sužadėtinių gausa prilygsta rudens derliui :).
Jauni (kas nusakys žmogaus širdies amžių?) žmonės turi galimybę gilintis į bažnyčios socialinį mokymą apie šeimą ne tik srautiniuose susitikimuose, bet ir mažose grupėse.
Poros, kurios ketina tuoktis Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bei Kristaus Karaliaus bažnyčiose turi galimybę sužadėtinių rengimosi kursuose dalyvauti mažose darbo grupėse ir išsamiau padiskutuoti rūpimais klausimais.  Nuoširdų susidomėjimą besirengiančiais šeimai išreiškia Klaipėdos dekanas kun. Vilius Viktorvičius, kuris po šv. mišių teikia specialųjį palaiminimą sužadėtiniams.
Duok Dieve, kad besirengiantieji sakramentui dar karščiau pamiltų bei pažintų ir pasirinktų tai, kas būtina jų ateities gyvenimui. Tegu malda ir nuoširdžiu pasirengimu jie subręsta šventajam Santuokos sakramentui ir gyvenime patiria  gausią Tavo, Dieve palaimą.

SEMINARAS SU VIEŠNIA IŠ VOKIETIJOS „Genderizmo ideologija – ataka prieš vyriškumo ir moteriškumo tapatybę“.

Š. m. gegužės 12 dieną 18 val.

KU Aula Magna salėje (H. Manto g. 84, Klaipėda)

Apie pranešėją

Vokiečių sociologė, publicistė ir knygų autorė Gabriele Kuby buvo viena pirmųjų, įspėjusių visuomenę apie gender ideologijos pavojingumą. Ji dažnai dalyvauja televizijos laidose, kviečiama kalbėti tarptautinėse konferencijose. 2012 m. Vokietijoje išleista jos knyga „Globalinė seksualinė revoliucija – laisvės sunaikinimas vardan laisvės“ sulaukė pakartotinių leidimų, buvo išversta į kelias Europos kalbas. Gabriele Kuby yra trijų vaikų motina. 1997 m. ji tapo Katalikų Bažnyčios nare, knygose įtaigiai aprašė savo dvasinę kelionę.

Apie temą

Nuo šio tūkstantmečio pradžios genderizmo ideologija aktyviai propaguojama Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos ir kitų Vakarų pasaulio vyriausybių dokumentuose, pasitelkiant politines, teisines ir finansines priemones. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad kalbama tik apie deramą moters ir vyro lygybę. O iš tikrųjų siekiama panaikinti vyro ir moters lyties tapatybę, sunaikinti moralines lytiškumo raiškos normas. Propaguojamas gėjų, lesbiečių, biseksualų ar transseksualų „lygiavertiškumas“, turintis pakeisti heteroseksualumo normą. Ypač veiksmingai tai vykdoma per vaikų ir jaunimo (homo)seksualizaciją, JT ir ES institucijų primetamą pasaulio tautoms.

Ar tikrai tai yra „teisingumas“, „žmogaus teisės“, „tolerancija“ ir „antidiskriminacija“? Daugelyje pasaulio šalių bunda pasipriešinimas. Žmonės pradeda suvokti, kad bendro žmonijos sambūvio ir demokratinės laisvės pagrindui gresia pavojus.

Organizatoriai:

 KU PF Katechetikos katedra

Katalikų bendruomenė „Gyvieji akmenys“

Klaipėdos dekanato šeimos centras

Tel. nr. pasiteiravimui +370 679 88315

Maldos pusryčiai su meru

Paskutinį balandžio šeštadienį į viešbučio „Europa City Aurora“ salę tretiesiems Klaipėdos bendruomenės maldos susirinko skirtingų pažiūrų ir konfesijų žmonės – bažnyčių atstovai, politikai, verslininkai, teisėsaugininkai ir teisėtvarkininkai, medikai, pedagogai, jaunimas.

Šiemetinių maldos pusryčių tema – „Šeima – dvasingumo, socialumo ir atsakomybės mokykla“. Susirinkusieji išklausė net tris pranešimus šia tema: „Santuokos prasmė – ne tai, ką manome“, „Auklėjimo ataskaita: kiek atsakinga yra šeima visuomenės ir Dievo akivaizdoje“, „Kad išaugtų sparnai, reikalingos šaknys“. Juos skaitė pastorius, Šeimos centro  savanorė Vilniaus universiteto Filologijos fakukteto studentė iš aštuonių vaikų šeimos ir LCC tarptautinio universiteto dėstytojos.
Jaukus renginys truko pustrečios valandos. Tarp pranešimų skambėjo muzikiniai kūriniai, buvo skaitomos ištraukos iš Šventojo rašto, atliekamos Marijos Taikos Karalienės parapijos vaikų ir jaunimo chorelio giesmės.

http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/maldos-pusryciai-klaipedoje-uztruko-iki-popietes.htm

Karolinos Šiaulytės pranešimas:

„Auklėjimo veiklos ataskaita:  kiek atsakinga yra šeima Dievo ir visuomenės akivaizdoje“

Dažnai tėvai, auklėdami vaikus,  laikosi įsikibę iš kartos į kartą pereinančių įsitikinimų, argumentų, kad „mus taip mokė santvarka“ arba, kad gyvename ne kokiame akmens, bet  XXI a. Tokiu atveju yra atsiskaitoma savo tėvams,  visuomenei, dažnai keistiems įsivaizdavimams ar tokiu būdu bandoma kompensuoti savo nuoskaudas. Tačiau kokią veiklos ataskaitą pateiksime Dievui, stovėdami prie rojaus vartų? Nesu nusiteikusi prieš tradicijas, prieš lankstumą laiko dvasiai ir sutinku, kad kiekviena šeima auklėja savo atžalas tais būdais, kuriuos mato joms geriausius, tačiau sunku kalbėti apie gerą auklėjimą, jei jamenefiguruoja Dievas.

Augu aštuonių vaikų šeimoje. Jau tapo įprasta aplinkinių žmonių nuostaba, kurią dažniausiai lydi klausimai, susiję su materialiais dalykais, tačiau mane pačią labiau stebina tėvų  atsidavimas savo, drįstu tai įvardyti pašaukimui – būti tėvais. Mama sako, jog tikrai pasitaiko momentų, kai ji pagalvoja, „o ką aš dabar veikčiau, jeigu turėčiau vieną ar du vaikus, kurie dabar jau pilnamečiai?“. Neįsivaizduoju namų, spengiančių tyla, neįsivaizduoju šurmulio, mažų kojyčių trepsėjimo, kalėdinių dovanų pakavimo per naktį nebūties. Mama dirba mokytoja, veda sužadėtiniams kursus, tačiau grįžus namo visuomet laukia karšti pietūs, pyragai ir ne rūpesčių iškankintas, bet besišypsantis veidas, dvelkiantis kažkokia nenusakoma vidine ramybe. Lieka laiko išklausyti kiekvieno dienos džiaugsmų, skundų ir prašymų, nueiti su vaikais į biblioteką. Tėtis po ilgos darbo dienos linksmina šeimą savo sąmojais, užsiima su berniukais sporto ir žvejybiniais reikalais.  Tėvai jaunatviški ir labai arti vaikų. Dažnai šeima išvažiuoja kur nors pailsėti, papramogauti. Žinoma, tai ne Kanarų salos – psivaikščiojimai prie jūros, kelionės dviračiais. Šeimos paveikslas neišlieka stabiliai idiliškas: visko pasitaiko. Deja, šiais laikais žmonės stengiasi gyventi taip, kad apeitų sunkumus, tačiau kaip mano mama yra minėjus - kryželio neišvengsi. Viskas priklauso nuo to, kaip žmogus jį priima: jei atsukame nugarą ir bėgame nuo savo kryžiaus, jis užkrenta ant mūsų ir skaudžiai prislegia, tačiau jei atsigręžiame į jį ir apkabiname – apkabiname patį Dievą. Kai to išmokstama, gyventi pasidaro kur kas lengviau.

Dievas – jis yra tas, kuris pakviečia visą šeimą susirinkti prie bendro stalo vakarinei maldai – kad ir kartais mieguistai, lydimai krizenimų. Maldos laikas taip pat suteikia progą šeimos nariams pasidalinti savo dienos įspūdžiais.  Sekmadieniais visi dalyvaujame šv. Mišiose. Po šiai dienai akyse stovi bažnyčių freskos, kurios vaikystėj keldavo klausimų apie rojų, pragarą. Ir dabar mano tėvai pasakoja mažiesiems apie tikėjimą, jiedaug klausia, kartais provokuoja.  Prisimenu, būdavo momentų, kuomet pabosdavo kalbosi apie dangiškuosius reikalus , tačiau šiandien. Šiandien džiaugiuosi, kad buvau vedama tikėjimo keliu į tą Dievą, kuris padeda priimti lemtingus sprendimus, Dievą, tapusį mano gyvenimo atrama: guodėju ten, kur , rodos, negali būti paguosta, šaltiniu, kur trošku. Turiu draugų kurie, nors ir neauklėti krikščioniškai, su laiku atrado Dievą patys, tačiau pažįstu ir nemažai tokių, bandydami numalšinti tą neįvardijamą kažko ilgesį, nuklysta iki Rytų religijų arba  apskritai atmeta Dievą. Nuostabu yra, jei žmogus pats atranda kelią, bet yra labai svarbu, kad būtų kas parodytų, kurį kelią pasirinkti.

Augdamas didelėje šeimoje, kurios nariai visi yra be galo skirtingi tiek pomėgiais (muzikantai, gamtininkai, dailininkai, matematikai, lnkę į filosfavaimus), tiek charakteriu,  išmoksti, esi priverstas priimti pačius įvairiausius žmones. Išėjus į gyvenimą jau  nebeišgąsdina tas visoks pasaulis. Jo visokumas kartais bando tave nuvesti ne tais keliais, tačiau nesėkmingai, jei auklėjimo metu buvo padėti tokie vertybiniai pagrindai, kuriuose figuruoja atsakomybė už savo veiksmus ne tik pasauliui, sau, tėvams, bet ir Dievui. Dabar daug yra kalbama apie atsakomybę, tačiau kaip galima jos tikėtis iš žmogaus, augusio šeimoje, kur ji nebuvo akcentuojama. Nemanau, kad apie atsakomybę apskritai turi būti daug kalbama - ji atsispindi pačioje žmonių elgsenoje.  Jos pradedama mokyits jau  nuo tokių mažų dalykų kaip pasidalijimas kasdieniais buitiniais darbais šeimoje. Visgi, didelėje šeimoje yra labai svarbu tai, kad mes visi vienas kitą auginame. Vyresnieji jaučiasi atsakingi už mažesniuosius. Atsakingi ne tik už tai, kad jie laiku grįžtu ar susitvarkytų kambarį, bet ir kad užaugtų gerais žmonėmis. Mes mažesnisiems esame autoritetai ir tai įpareigoja ne tik juos mokyti, bet ir patiems elgtis atsakingai, galvoti ką kalbi ir ką darai. Žinoma patys pačiausi atsakomybės mokytojai yra mano tėvai, žodžiais ir darbais vienas kitamsir vaikams rodydami svarbiausią savo pasirinkimą – mylėti, kas neįmanoma be atsakomybės ir, aišku, Dievo pagalbos.

Žinau, kad žmonės nesiliaus stebėjęsi, žavėjęsi ar baisėjęsi mūsų šeima. Žinau, kad mūsų kai kurie draugai gali gauti visko, ko panorėję, kai tuo tarpu esame įpratinti dalintis ir atsisakyti kai kurių materialių norų įgyvendinimo. Kartais būdavo labai pikta, kad turiu prižiūrėti mažus vaikus, kai tuo tarpu mano draugai pramogauja. Tačiau šiandien man visa tai atrodo niekų verta  palyginus su ta kasdien išgyvenama didelės šeimos bendrystės dovana. Ir šiandien, nugyvenusi dvidešimt metų, teigiu, kad didžiausia dovana, kurią tėvai gali padovanoti  savo vaikui yra žodžiais ir darbais kasdien skelbiamas tikėjimas į Dievą, kurio žodis yra  aukščiau pasaulio laikinų nuosprendžių, aukščiau pasauliui patogių tiesų savo ne visuomet patogia, bet vienintele tiesa ir aukščiau bet kokios laikų dvasios, nes vienodai fundamentalus visais laikais.

Mamų turgelis

balandžio 5 d. 11-14 val. šeimos centre vyko "Mamų turgelis". Mamytės dovanojo, keitėsi savo vaikų išaugtais rūbeliais ir klausėsi seminaro apie vidinį savęs vaiką pagal transakcinės analizės teoriją.

Maldos vakaras šeimoms

Balandžio 4 d. šeimos rinkosi maldos bendrystei.
Po bendros maldos vaikučiai susibūrė žiūrėti animacinį filmą apie Karalių Dovydą, o tėveliai dalijosi apie tikėjimo kelionės vingius.. Maldos vakarą šeimos užbaigė prie švenčiausiojo Sakramento - Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje vykusioje vakaro adoracijoje.

"Vilties kanos" rekolekcijos

kovo 21-23 d. Plateliuose vyko rekolekcijos krizę patiriančioms šeimoms

Susitikimas su Kauno evangelizacine bendruomene "Gyvieji akmenys"

Šeimos centro savanoris Aidas dalyvavo susitikime su Kauno evangelizacine bendruomene "Gyvieji akmenys". Diskusijoje dalintasi apie jaunimo lytiškumo aktulijas

Susitikimas su jaunimu, besiruošiančiu sutvirtinimo skaramentui

Kovo mėn. Šeimos centre lankėsi Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios jaunimas, lankantis sutvirtinimo sakramento pamokėles. Susitikimo metu pristatyta šeimos centro veikla. Diskutuota su jaunimu apie draugystės, šeimos svarbą.

Seminaras sutuoktiniams Tauralaukio progimnazijoje

Kovo 15 d. Šeimos centras organizavo Tauralaukio progimnazijos tėveliams seminarą, skirtą tarpusavio santykių stiprinimui.
Dalyvių atsiliepimai:
„Taip, naudingas. Seminaras atskleidė kasdienines santuokos problemas, trūkumus ir gerąsias puses. Padėjo pažvelgti kitaip (kitu kampu) į tarpusavio santykius. Tokie seminarai – pačios geriausios konsultacijos ir patarimai šeimoms, kad santykiai išliktų darnūs ir ilgalaikiai.“ 

http://tauralaukiomokykla.lt/index.php?mod=news&type=0&id=639

Projektinė veikla

Šeimos centre 2013-2014 m, dėka Vokietijos "Renovabis" fondo ir Vokietijos PRIVATAUS fondo buvo vykdomos projektinės veiklos, skirtos šeimos narių tarpusavio santykių prevencijai.

RENOVABIO dėka sėkmingai startavo šios programos:

„Santuokos kursas“ – tai DVD formatu septynių dalių mokymo kursas sutuoktiniams, pragyvenusiems jau ne vienerius metus, skirtas poros santykiams stiprinti. Kurso temos:

·           Tvirti pamatai

·           Bendravimo menas

·           Konfliktų sprendimas

·           Atleidimo galia

·           Artimųjų įtaka – praeitis ir dabartis

·           Geras seksas

·           Veiksni meilė

      Mokymų metu pasitelkiama lektoriai Nicky ir Sila Lee paskaitomis, puikiais pavyzdžiais ir kvietimu gilintis į savo santuoką padeda dalyviams giliau ir atidžiau pažvelgti į savo santuokinę bendrystę. Kursų metu atliekamos praktinės užduotys pratybų knygelėse, namų darbai ir skiriamas laikas diskusijoms sutuoktinių poroje.

„Trijų metų mokyklos sutuoktiniams“ programa remiasi prancūzų katalikų kunigo Denis Sonet (lietuvių kalba išleista jo knyga „Darni pora“) ilgamečio pastoracinio darbo su sutuoktinių poromis patirtimi.

„Trijų metų mokyklos sutuoktiniams“ programa įgyvendinama reguliarių susitikimų (kas 2-4 savaites), kuriuose gali dalyvauti nuo 5 iki 10 sutuoktinių porų, forma.

Kiekvienas susitikimas turi savo temą (pvz., „Didieji poros tikslai“), kuri išsamiai pristatoma ir nagrinėjama to užsiėmimo metu. Sutuoktiniai kviečiami dalintis savo įžvalgomis ir patirtimi tiek tarpusavyje, tiek su kitomis poromis. Atitinkamai susitikimų temoms kiekvienas laikotarpis tarp užsiėmimų turi savo ypatingą užduotį – mėnesio taisyklę (pvz., „Išklausyk nevertindamas (-a)“). Taip sutuoktiniai raginami aktyviai taikyti atrastus santykių puoselėjimo principus. Pasidalinimas apie atliktus „namų darbus“ su kitais ne tik įpareigoja teorines įžvalgas versti praktiniais darbais, bet ir praturtina visus grupės dalyvius gerąja patirtimi.

Antrųjų „Trijų metų mokyklos sutuoktiniams“ metų susitikimų temos įtraukia ir tėvų – vaikų santykių aspektus (pvz., valdžios ir laisvės dilema nagrinėjama tiek sutuoktinių, tiek tėvų – vaikų santykių kontekste). 

„Krizę patiriančių šeimų ugdymas“ – tai seminarų ciklas, remiantis transakcinės analizės teorija. Susitikimų metu sudaroma galimybė dalyvėms pažvelgti į save šios teorijos kontekste bei daryti sprendimus savęs pažinimo bei priėmimo link.

Sutuoktinių porų-konsultantų (palydėtojų) rengimas – tai seminarų ciklas, suteikiantis psichologinių žinių ir įgūdžių poroms, norinčioms padėti kitoms poroms, išgyvenančioms krizę tarpusavio santykiuose.

Individualių porų bei pavienių asmenų konsultavimas -   konsultacijos skirtos poroms, patiriančioms pozityvaus bendravimo įgūdžių. Psichologinė konsultacija suteikta 30 asmenų.



Dėka Vokietijos PRIVATAUS fondo sėkmingai startavo šios programos:

„Seminarų ciklas tėvams, patiriantiems sunkumų auklėjant vaikus“ - tai seminarai, kurių metu sudarytos sąlygos atpažinti ir išreikšti neįsisąmonintus jausmus, baimes tėvams, patyrusiems skyrybas, kurių bendravimas su vaikais sutrikęs. Dažnai tokie tėvai paskendę savo skausme užsisklendžia ir negali padėti savo vaikui išgyventi vieno iš tėvų netektį.Seminarų temos:

1.             Grįžimas „į save“

2.             Emocinių išgyvenimų sąrašas.

3.             Pasirinkimų galimybės, pasekmės.

4.             Pasipriešinimo pojūtis.

5.             Savasties stiprinimas.

6.             Pykčio veidai.

7.             Netektis ir sielvartas.

8.             Krizės etapai. Jos įveika.

9.             Atleidimas.

10.         Vaikų ir paauglių mokymas pasirūpinti savimi

Seminarų ciklas mamoms - praktiniai užsiėmimai mamoms, auginančioms ikimokyklinio amžiaus vaikus, norinčioms konstruktyviai spręsti įvairias problemiškas situacijas.Temos:

1.             Prieraišumas, saugumas, savasties formavimasis.

2.             3 metų krizė.

3.             Vaikas ikimokyklinukas.

4.             Jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikas.

5.             Vaiko raidos tarpsniai.

6.             Nuolaidžiavimo problema, kaip ją spręsti.

7.             Vaiko nesėkmės, kaip reaguoti?

8.             Sielvartaujantis vaikas.

9.             Pavydas tarp brolių, seserų.

10.         Teisių-pareigų priežastys-pasekmės.

11.         Sąsajos tarp nuosavybės ir atsakomybės.

12.         Kasdienos šeimos tradicijos, jų poveikis ugdymui.

13.         Vaikų savarankiškumo ugdymas.

14.         Dalinė atsakomybė – nuoseklumas ugdyme.

15.         Savityra(savianalizė) santykių kokybei.

 Tėvystės įgūdžių programa - grupinių užsiėmimų programa, skirta tėvystės įgūdžių lavinimui, kurios metu tėvai, auginantys 3 – 11 m. vaikus, turi galimybę įgyti ne tik teorinių, bet  ir praktinių, adekvataus bendravimo su vaiku įgūdžių.

Edukacinė programa apima svarbiausius aspektus, darančius įtaką sveikos asmenybės vystymuisi: asmenybės poreikius, jausmus, savivertę.

Programos metu laiptelis po laiptelio bandoma suprasti ir atpažinti tikrąsias netinkamo vaiko elgesio priežastis bei išmokti efektyvesnių vaiko netinkamo elgesio korekcijos būdų. 

Temos.

1.        Vaiko savastis

2.        Vaiko 4 pagrindiniai poreikiai.

3.        Jausmai.

4.        Savivertė.

5.        Savarankiškumas.

6.        Ribų jautimas.

7.        Neteisingo elgesio tikslas.

8.        Alternatyvios bausmės.

9.        Aktyvus klausimas.

10.    Private erdvė.

11.    Kasdieniai šeimos susitikimai.

Seminarai šeimos santykių stipinimui minint Negimusio kūdikio dieną.

Seminarai skirti poroms, patiriančioms bendravimo sunkumų ir poroms, siekiančioms gerinti tarpusavio santykius Seminarų tematika -  poros tarpusavio santykių stiprinimo instrumentai: psichologiniai vyrų ir moterų bendrystės ypatumai bei natūralaus šeimos planavimo metodika.

 Stovykla krizę išgyvenančioms šeimoms - turiningas laisvalaikio leidimas nepilnoms šeimoms, kurioms tenka atsakomybė auginti vaikus be vieno iš sutuoktinio.Organizuoti atskiri tėvams mokymai apie vaikų auklėjimą ir atskirai vaikams praktinių įgūdžių užsiėmimai, siekiant išmokti pajausti gyvenimo pilnatvę ne materialiuose dalykuose, pastebėti Dievo kūrinijos turtingumą, suvokti poilsio svarbą rūpesčių ir kasdienybės tempe, išmokti būti darnoje su savimi, kad mokėtume būti darnoje su kitais, ypač su savo vaikais.Individualios konsultacijos stovyklos metu dėl stokos pozityvių socialinių įgūdžių bei didelės baimės už savo vaikų ateitį.

Individualios psichologinės konsultacijos tėvams vaikų ugdymo klausimais bei vaikams pagal poreikį.– dėl įtemtų darbo grafikų tėvai nepakankamai skiria laiko bendravimui su vaiku. Iš to kyla nepasitenkinimas vaikų namų ruošos darbais, tvarkos nesilaikymu, vaikų kaprizais. Sudėtingi tėvų tarpasmeniniai santykiai trukdo vieningai ugdyti savo atžalas. Dėl to kyla konfliktai, manipuliavimas vaikų kaltės jausmu. Pasitaikė alkoholio atvejas tėvų poroje.

MALDOS VAKARAS

kovo 14 d. šeimos centrą maldos vakarui rinkosi šeimos.
Tėveliai klausėse mokymo apie nuolankumą bei dalijosi kaip tai aktualu kiekvienam jo kasdienoje.

Valentino diena kitaip

Pirmą kartą Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos sutuoktiniams bei įsimylėjusioms poroms buvo organizuojamas renginys, kviečiantis švęsti Šv. Valentino dieną kitaip! Renginiu buvo siekiama atgaivinti pirminę šios dienos prasmę.

  

Plačiau apie renginį skaitykite http://www.taikoskaraliene.lt/index.php?mod=news&type=0&id=837

Apie renginio idėją ir kt. skaitykite http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/sociumas/drugeliu-nepakanka-reikia-myleti-valingai-1141669/

Šeimos metų atidarymas

Pasipuošusios, besišypsančios, vedinos ir nešinos vaikučiais, muzikos instrumentais ir vaišių lauknešėliais rinkosi šeimos į kuklias dekanato patalpas tiesiog bendrystei – Šeimos metų atidarymui J

Plačiau skaitykite

http://www.taikoskaraliene.lt/index.php?mod=news&type=0&id=834

Šeimos maldos vakaras

Sausio 10 d. šeimos centre rinkosi šeimos su vaikais bendrai maldai Taize giesmių skambesy.

Dievo niekas

niekada nėra matęs,

tiktai viengimis Sūnus – Dievas,

Tėvo prieglobstyje esantis, mums

jį atskleidė.

Jn 1, 14-18

Tai tylos, apmąstymo ir šlovinimo laikas..

Dalyvių atsiliepimai:

„Malda tai tarpusavio bendrystės saitai su vaikais, sutuoktiniu ir žinoma su Tuo, Kuris tvėrė Žemę ir Dangų"(30 m dalyvė)

„Buvo taip gera ir ramu, tik labai jaudinausi skaitydama maldą“ (11 m. vaikas)